trynktelėti

trýnktelėti, -ėja, -ėjo intr. smarkiai suduoti, stuktelėti: Tėvas trýnktelėjo į stalą, vaikai tujau nutilo DūnŽ. Ka trýnktelėsu, tūjaus nūtilsi Jdr.

◊ į gálvą trýnktelėti dingtelėti, toptelėti: Avino mislia trýnktelė[ja] į gálvą, i pasiunta DūnŽ.